+370 37 534114 ezereliokultura@gmail.com facebook accesibility

Kultūros centro istorija

Ežerėlio kultūros centro istorija

Kultūrinio gyvenimo ištakos

1940 m. Ežerėlyje buvo pastatytas barakas, kuriame įsikūrė biblioteka ir pradėjo vykti pirmieji jaunimo pasilinksminimai. Vėliau šiame pačiame pastate įsikuria klubas, kuriam imasi vadovauti Janina Puskunigytė. Palaipsniui susibūrė choras, tautinių šokių ratelis, kuriam ėmėsi vadovauti durpių įmonės inžinierius Vytas Skarbalius. Tautinių rūbų šokėjai neturėjo, tad koncertams juos skolindavosi iš Kauno. Kūrėsi ir dramos ratelis, kuriame patys statydavo trumpas pjeses arba ištraukas iš tokių kūrinių, kaip „Vestuvės Malinovkoje“, „Sienlaikraštis“ ir kt.

Atsigręžus atgal

1956 m. Ežerėlio gyvenvietėje buvo pastatytas ir atidarytas naujas klubas su 300 vietų žiūrovų sale, repeticijų patalpomis, erdviu vestibiuliu. Jis priklausė Ežerėlio durpių įmonei. Į šį pastatą tais pačiais metais persikėlė ir gyvenvietės biblioteka. Pirmuoju klubo vedėju ir meno vadovu dirbo Juozas Damijonaitis. Vėliau klubui pradeda vadovauti Antanas Nagelė. Šokių vadovais – įmonės inžinierius V. Skarbalius, mechanikas J. Grikietis, B. Mureikaitė.
Klubo vedėjas A. Nagelė subūrė dramos būrelį ir 1956 m. pastatė naujame klube pirmąjį spektaklį B. Dauguviečio pjesę „Žaldokynė“. Vėliau buvo pastatyta K. Sajos „Vis per gerą širdį“. „Į spektaklių premjeras susirinkdavo visas Ežerėlis, salėje neužtekdavę vietų, todėl spektaklius reikėdavo vaidinti ne po vieną kartą,“ – prisimena A. Nagelė. Klube buvo rengiami ir jaunimo žiburėliai įvairiomis temomis „Jaunuolių elgesys visuomenėje“, „Mes būsimieji darbininkai“ ir kt., vyko knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais. 1958 m. klubui įsigijus dūdas, vadovas S. Padleckas subūrė dūdų orkestrą, kuris jau 1959 m. dalyvavo dainų šventėje Vilniuje. Vėliau ežerėliečiai kartais susijungdavo su dūdoriais iš Altoniškių kaimo į didelį orkestrą, kuriame buvo apie 25 dūdoriai.
1967 m. klubas pereina Kultūros skyriaus žinion ir pradeda vadintis „Kultūros namais“. Tuo laiku labai suaktyvėja kultūrinis gyvenimas Ežerėlyje. Kultūros namuose su savo spektakliais dažnai svečiuojasi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos dramos teatrai, lėlių teatrai, cirkai iš Sankt Peterburgo ir Šakių. Kultūros namuose susikuria ir savo veiklą vykdo Moterų taryba, kuriai vadovauja A. Šlekienė. Moterys rengia teminius žiburėlius, į juos pakviesdamos savo artimuosius, kaimynus, darbo kolektyvų narius.
1969 m. gruodžio 27 d. kultūros namų mišrus choras, vadovaujamas J. Damijonaičio, atšventė savo gyvavimo dešimtmetį. Tuo metu chore dainavo 52 choristai. Kultūros namuose veikė suaugusiųjų bei vaikų ir jaunimo dūdų orkestrai, kuriems vadovavo S. Padleckas. Kultūrinis gyvenimas dar labiau suaktyvėjo 1970 m., paskyrus dirbti kultūros namų direktore Živilę Pivoriūnaitę. Per metus čia įvyko 20 įvairių koncertų, 3 teminiai vakarai. Mišrus choras, laimėjęs visas atrankas, dalyvavo Jubiliejinėje respublikinėje dainų šventėje Vilniuje.
Nuo 1973 m. iki pat 2011 m. šokių veiklai vadovauja Ona Makauskienė, kuri su šokėjų kolektyvais dalyvavo visose rajono, zoninėse, respublikinėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Per savo darbo metus yra sukūrusi daugybę šokių, choreografinių kompozicijų, paruošusi ne vieną renginį.
1975-1980 m. vyko nemaža švietėjiškų renginių. Tuometiniam Ežerėlio vykdomajam komitetui vadovavo V. Poškaitienė. Ji buvo daugelio idėjų autorė bei renginių iniciatorė. Pradėjo vykti teisinių žinių konkursai, Naujametiniai vakarai, gyvenvietės spartakiados, renginiai vaikams, pagyvenusiems žmonėms, parodos. 1976 m. Ežerėlyje vyko respublikinis durpininkų konkursas. Tais pačiais metais įvyko pirmasis gražiausios sodybos konkursas.
Nuo 1980 m. Ežerėlio kultūros namams pradėjo vadovauti Jolanta Malinauskaitė. Kultūrinis gyvenimas Ežerėlyje tapo dar įdomesnis. Vadovė subūrė Jaunimo klubą, vyko jaunimo, šeimų, vardynų, „Išminčių seklyčia“, Jaunojo darbininko vakaronės bei kiti renginiai. Kultūros namuose reguliariai vykdavo jaunimo diskotekos.
Vėliau kultūros namams vadovavo Danutė Kasparavičienė. Jai vadovaujant, kultūros namai buvo uždaryti remontui, o pati direktorė buvo perkelta dirbti į Zapyškį. Pradėti rekonstrukcijos darbai dėl sudėtingos tuometinės ekonominės situacijos nebuvo užbaigti ir pastatas keleriems metams buvo paliktas likimo valiai. Kultūros namuose buvęs turtas dingo, instrumentai buvo išmėtyti. Tik šokių vadovės O. Makauskienės rūpesčiu išliko dalis tautinių kostiumų, šokių sceniniai rūbai. Kultūrinis gyvenimas Ežerėlyje merdėjo, meno kolektyvai iširo, kultūros darbuotojų nebuvo. Šokių vadovė O. Makauskienė glaudėsi mokyklos patalpose ir sunkiomis sąlygomis mokė vaikus tautinio šokio.
1991 m. Ežerėlyje įregistruojama katalikų bendruomenė ir buvusiame vaikų lopšelio – darželio pastate pradeda veikti maldos namai. Irenos Jacevičienės bei kitų buvusių choristų iniciatyva pradeda burtis Ežerėlyje bažnytinis choras. Jam vadovauja Jordanas Kazlauskas. Buvę choristai pritraukia naujų iniciatyvių žmonių. Per bažnytinę bendruomenę pamažu atgyja Ežerėlyje kultūrinis gyvenimas. Kultūrinio darbo organizatore trumpai dirbo Lina Sinkevičienė, Janina Atkočienė.
1995 m. į Ežerėlį priimtas jaunas vadovas – chorvedys Antanas Juška. Nesant kultūros namų, jis glaudėsi prie bažnyčios, vadovavo chorui, subūrė vaikų sakralinį ansamblį. Choro veikla neapsiribojo vien giedojimu bažnyčioje. Choras, išmokęs nemažai giesmių bei dainų, keliavo po Lietuvą, aplankydamas daugelį bažnyčių, kultūros paveldo objektų, žymių vietų. 1998 m. išvažiavo į gastroles Lenkijoje.
Linos Sinkevičienės bei tuometinio Ežerėlio seniūno Juozo Simanavičiaus rūpesčiu pavyksta įtikinti Kauno rajono savivaldybės vadovus, kad miestui, kuriame gyvena 2300 gyventojų, reikalingi kultūros namai. 1997 m. buvo nupirktas restorano „Samanėlė“ pastatas, dalis jo yra suremontuota ir 1999 m. vasario 16-ąją ežerėliečiai šventė naujuose kultūros namuose. Nuo 1999 m. Ežerėlio kultūros namų direktore pradeda dirbti Inutė Strašinskienė.
1999 m. įsikuria moterų vokalinis ansamblis, kapela, senolių ansamblis. Jiems vadovavo A. Juška. Sugrįžo vaikų ir jaunimo tautinių kolektyvų šokėjai. Šiuos metus galima vadinti kultūrinio gyvenimo atgimimu Ežerėlyje. Kultūros namuose pradeda vykti renginiai bendruomenei, mėgėjų bei profesionalaus meno koncertai, išvykos į teatrus, šventes, užsimezga ilgalaikio bendradarbiavimo ryšiai su Kauno rajono kultūros centrais, kaimyninių rajonų meno kolektyvais, pamažu kuriama materialinė bazė.
2001 m. po netrumpos pertraukos į Ežerėlio kultūros centrą sugrįžta dirbti Jolanta Malinauskaitė. Jos iniciatyva prie kultūros centro pradeda burtis bendruomenės klubai – vaikų, jaunimo, „Išminčių“, „Bočių“, kurie dar labiau subūrė Ežerėlio bendruomenę. J. Malinauskaitės iniciatyva įsteigiama visuomeninė organizacija „Jaunimo ir suaugusių ugdymosi centras“, kuris vėliau peraugo į „Bendruomenės centrą“. Kultūros darbuotojai įsitraukė į projektinę veiklą ir tuo metu daugelis kultūros renginių yra vykdomi bei finansuojami glaudžiai bendradarbiaujant su seniūnija, bendruomenės centru, vietos verslininkais. Kultūros centro meno kolektyvai dalyvaudami bendruose projektuose, turėjo galimybę koncertuoti Šveicarijoje ir Italijoje.
2006 m. kultūros centre dirba septyni kūrybiniai darbuotojai (direktorė – Inutė Strašinskienė, meno vadovai – Jolanta Marija Malinauskaitė, Rūta Mažeikienė, Ona Makauskienė, Remigijus Marma, Rasa Jakeliūnienė, Lina Kaminskienė), gyvuoja devyni meno mėgėjų kolektyvai, kuriuose dalyvauja 98 žmonės, trys klubai, kuruose yra 116 žmonių. Per metus įvyksta 40-50 didesnių arba kamerinių kultūros renginių (Valstybinių švenčių minėjimai, Jaunimo kovos, Miesto šventė, Kaimynų gegužinės, piešinių konkursai, Kalėdų eglės įžiebimas, Advento bei kalėdiniai renginiai).
2006-ieji kultūros centrui, o ir Ežerėlio miestui yra jubiliejiniai metai. Birželio mėnesį Ežerėlis gražiai pažymėjo miesto 50-ies metų sukaktį. Šia proga mieste pastatyta ąžuolo skulptūra „Ežerėlio miestui 50 metų“. Kūrinio autorius žymus skulptorius Algimantas Sakalauskas. Šventės metu klebonas Antanas Mickevičius pašventino Ežerėlio miesto vėliavą ir herbą, kaip išskirtinumo ir pasididžiavimo simbolius. Herbo sidabriniame fone pavaizduotos trys spanguolių šakelės. Sidabras – tai vandens, skaistumo, teisingumo simbolis, spanguolės – tai pelkių uoga, simbolizuojanti pelkėtą mūsų kraštą, ežerėliečių stiprybę. Raudona uogų spalva reiškia drąsą, meilę, žalia šakelių spalva simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.
2006 m. Ežerėlio kultūros centras sutiko savo veiklos jubiliejų. Tais metais buvo gautas Kauno rajono savivaldybės finansavimas ir tęsiami rekonstrukcijos darbai. Įrengtas repeticijų kambarys muzikos kolektyvams, į naujai suremontuotas kultūros centro patalpas įsikėlė biblioteka. 2007 m. kultūros centras, bendradarbiaudamas su laisvės kovų dalyviu Vytautu Balsiu, surengė paminklo žuvusiems partizanams Žiemkelyje atidengimo šventę.
2010-2012 m. Ežerėlyje buvo intensyvūs investicinių bei kultūrinių projektų teikimo bei įgyvendinimo metai. 2010 m. buvo parengtas ir teiktas projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ LEADER metodu. 2011 m. vasario 15 d. buvo pasirašyta trišalė Vietos projekto vykdymo sutartis tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono vietos veiklos grupės ir Ežerėlio kultūros centro. Bendra projekto vertė 353 611 Lt. Projektą rengė ir jo įgyvendinimui vadovavo direktorė Inutė Strašinskienė. Projektą administravo Kauno rajono VVG. 2011 m. parengto projekto „Tradicinių Ežerėlio kultūros renginių kokybės gerinimas“ dėka buvo ne tik pagerinta Ežerėlio bendruomenės tradicinių renginių kokybė, bet ir didinamas vaikų ir jaunimo užimtumas, sutelkta bendruomenė, sustiprinta materialinė bazė. 2012 m. gegužės mėnesį duris bendruomenei atvėrė renovuotas kultūros centras. Bendradarbiaujant su Ežerėlio bendruomenės centru 2012 m. parengtas ir įgyvendintas dar vienas projektas „Kultūrinis užimtumas – Ežerėlio bendruomenės gyvybės versmė“, kurio tikslas skatinti Ežerėlio bendruomenės narių meninę saviraišką ir stiprinti materialinę bazę. Projekto metu buvo įsigyti muzikos instrumentai, sceniniai drabužiai, garso aparatūra.
2013 m. gruodžio 31 d. Kauno rajono Ežerėlio kultūros centras buvo reorganizuotas, prijungiant prie jo Alšėnų, Ringaudų, Kačerginės ir Zapyškio laisvalaikio sales. Ženkliai išsiplėtė kultūros centro veiklos apimtys, atsirado naujos pareigybės ir perspektyvos veiklai.
2014 m. Ežerėlio kapela (vad. R. Marma), Kačerginės kapela (vad. V. Brušnius) ir Zapyškio folkloro ansamblis „Altonė“ (vad. J. Mackonienė) dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Atsinaujino ir įgavo žymiai platesnį pobūdį tokie tradiciniai respublikiniai renginiai, kaip Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje, Sakralinės muzikos festivalis „Įžiebkim kibirkštį vilties“ Ežerėlyje, kalėdinių eglių įžiebimo šventės pradėtos organizuoti visose 6 seniūnijose.
2015 m. pradžioje Ežerėlio kultūros centrą pasiekė džiugi žinia – LR kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Lietuvos kultūros centrų asociacija už pastarųjų penkių metų kūrybinę veiklą Ežerėlio kultūros centrą pripažino geriausiu Lietuvoje II kategorijos kultūros centrų tarpe.

Kultūros centras dabar

Ežerėlio kultūros centras įgyvendindamas įvairias kultūros veiklas, ypatingą dėmesį skiria vietos tapatybei. Birželio mėnesį, Ežerėlio parapijoje švenčiant tradicinius Šv. Antano Paduviečio atlaidus, kultūros centras organizuoja kapelų šventę „Antanėlio gegužinė“, kurios metu koncertuoja kapelos iš visos Lietuvos. Šios nuotaikingos šventės iniciatorius kapelos „Samanėlė“ meno vadovas Remigijus Marma. Vokalinę-sakralinę muziką puoselėja meno vadovė Rūta Mažeikienė, organizuodama vokalinės muzikos festivalį „Įžiebkim kibirkštį vilties“. Ežerėlio miesto vietos unikalumas – gamta, durpynas ir jo prieigose pusei metų įsikuriantys gervių pulkai įkvėpė rugpjūčio-rugsėjo mėn. organizuoti renginių ciklus „Lėk, gervele“, „Gervių palydos“, kurių metu koncertinėse programose sujungiamas folkloras, elektroninė muzika, šiuolaikinis šokis, tautosaka, poezija ir dailė (renginių idėjos autorė – kultūrinių renginių organizatorė Virginija Pūrienė).
Pavasario/vasaros sezono metu nemažai renginių vyksta miesto viešosiose erdvėse – parkuose, aikštėse, daugiabučių namų kiemuose. Ežerėlio miesto šventės metu taip pat pristatomos vietos tradicijos, istorinė raida, seniūnijos išskirtinumas. Šioje šventėje pažymimos svarbios miesto, jo bendruomenių, organizacijų sukaktys, koncertuoja mėgėjų meno kolektyvai, profesionalūs atlikėjai.
Puoselėjamas ir pokario Tauro apygardos partizanų kovų atminimas, rengiant patriotinius žygius „Miško brolių takais“ į Papiškių-Novos žeminę, prie kurios pagerbiamas ne tik partizanų atminimas, bet vyksta ir edukacijos, partizanų kovų rekonstrukcijos, kita kultūrinė programa. Ypatingai pagerbiamas partizano, Laisvės premijos laureato, Vytauto Balsio-Uosio (1923-2019 m.) atminimas.
Rengiant menines programas, vaikų vasaros užimtumo stovyklas, projektus, kaip išskirtinis ženklas akcentuojama Ežerėlio durpyno šimtametė istorija, jos raida bei reikšmė vietos bendruomenei. Unikalus ir vis dar veikiantis vienintelis pramoninis siaurasis geležinkelis taip pat tapo kultūrinio veiksmo idėjų įkvėpimo šaltiniu. Nuolat vykdoma kraštotyrinė veikla, užrašant gyventojų prisiminimus apie darbo sąlygas prie geležinkelio, keliones bei pačius įvairiausius įvykius ar nuotykius. Vaikams ir jaunimui kultūrinėmis-pažintinėmis veiklomis yra perteikiama šio objekto istorija: organizuojamos kūrybinės vasaros stovyklos, rengiamos archyvinių nuotraukų parodos, peržiūros ir kt.
Ežerėlio kultūros centre nuolat eksponuojamos parodos, kurios per metus atnaujinamos 5-6 kartus. Centro salėje buvo pristatoma fotografo Antano Sutkaus nuotraukų paroda, tapytojo Gabriel Vuljevo, tapytojo Virginijaus Kašinsko, karpinių meistrės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės, kitų tautodailininkų ir fotografų parodos.
Ežerėlio seniūnijos tapatybę ypatingai išryškino 2019-2022 m. kartu su Kaunas 2022 vykdomas projektas „Ežerėlis – Šiuolaikinė seniūnija“. Pasirinkta fotografijos kryptis paskatino susiburti vietos fotografijos mėgėjus į „Ežerėlio fotoklubą“, taip pat vykdomos menininkų rezidencijos, gyventojai kviečiami į fotografinius žygius bei susitikimus su įvairaus žanro fotografais. Fotografo Igno Venslavičiaus iniciatyva buvo parengta virtuali Ežerėlio archyvinių nuotraukų galerija, kuri nuolat pildoma pačių ežerėliečių išsaugotomis senomis nuotraukomis.
Ežerėlio kultūros centras yra bendradarbiaujanti įstaiga, o jos aktyviausi partneriai yra vietos visuomeninės organizacijos ir įstaigos – Ežerėlio seniūnija, Ežerėlio pagrindinė mokykla, Ežerėlio bendruomenės centras, pramogų ir sporto klubas „Ežerietis“, Ežerėlio lopšelis-darželis, verslo įmonės – UAB „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“, UAB „Rolasas“, UAB „Mokmedis“, UAB „Damija“, UAB „Kilminė”.