Rugpjūčio 7 d. Senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje įvyko Vytauto V. Landsbergio režisuotas monospektaklis „Diagnozė: visiškas Rudnosiukas“, pakvietęs žiūrovus į šiltą, žaismingą ir nostalgišką kelionę po vaikystės prisiminimų pasaulį.
Spektaklis sukurtas pagal režisieriaus ir rašytojo Vytauto V. Landsbergio pirmąją pasakojimų ir anekdotų knygą „Rudnosiuko istorijos“, pripažintą geriausia metų knyga vaikams. Tačiau šis spektaklis skirtas suaugusiesiems – tiems, kurie, nepaisant metų, vis dar geba išsaugoti smalsumą, vaizduotę ir ryšį su savo vaikyste.
Senoji Zapyškio bažnyčia šiam susitikimui suteikė ypatingą atmosferą. Istorinėje erdvėje skambėjęs pasakojimas apie Rudnosiuką žiūrovus nukėlė į skirtingus laikotarpius – nuo priešistorinių Vytės Nemunėlio laikų, sovietmečio, okupacijų ir tremčių iki šių dienų. Šioje kelionėje netrūko humoro, netikėtų situacijų ir klausimų, skatinusių ne tik šypsotis, bet ir susimąstyti.
Pagrindinį vaidmenį atliko Dalius Skamarakas, scenoje sukūręs gyvą, įtaigų ir žiūrovams artimą Rudnosiuko pasaulį. Spektaklis kvietė ieškoti atsakymo į klausimą, kas yra tas paslaptingasis Rudnosiukas, kaip jį atpažinti ir ar apskritai reikėtų bandyti jį „gydyti“.
Rudnosiukas čia – ne liga, o savotiškas lengvas pamišimas, kurį verta išsaugoti. Tai gebėjimas neprarasti smalsumo, vaizduotės, gebėjimo stebėtis ir džiaugtis gyvenimu. Spektaklis priminė, kad vaikystėje slypinčios patirtys ir vertybės gali lydėti mus visą gyvenimą ir padėti nepamesti savęs suaugusiųjų pasaulyje.
Spektaklio nuotaiką papildė Eglės Sirvidytės muzika ir Ramunės Skrebūnaitės sukurta scenografija. Vytauto V. Landsbergio režisūra Rudnosiuko istorijoms suteikė savitą, šmaikštų ir prasmingą sceninį pavidalą.
Šis vakaras Senojoje Zapyškio bažnyčioje tapo gražiu priminimu, kad kartais verta sustoti, atsigręžti į vaikystės prisiminimus ir iš naujo atrasti tai, ką skubėdami suaugti galėjome pamiršti. Smalsumą, vaizduotę, gebėjimą juoktis ir žvelgti į pasaulį šiek tiek paprasčiau.
Kaip byloja Rudnosiukų liaudies patarlė: „Atitiko kirvis galvą.“ Tikimės, kad Rudnosiuko istorija atitiko ir žiūrovų lūkesčius, paliko šypseną veide, mintį, prie kurios norėsis sugrįžti, ir galbūt paskatino dar kartą atsiversti kadaise mylėtą vaikystės knygą.
Dėkojame visiems, kurie atvyko į Senąją Zapyškio bažnyčią ir kartu leidosi į šią jaukią, šmaikščią bei prasmingą kelionę po Rudnosiuko pasaulį.
