Šimtą metų trunkanti radijo istorija yra ir garsų istorija. Balsai, muzika, pranešimai, tyla ir signalai – visa tai sudaro nematomą Lietuvos atminties sluoksnį.
Radijas ne tik perduoda garsą. Jis žymi laiką, įsiveržia į kasdienybę, sujungia esančius toli ir leidžia vienu metu išgirsti tai, ko fiziškai negalime matyti.
Daugybę metų informacijos gavimas žmogui buvo fizinis veiksmas, susietas su konkrečia geografine vieta. Kaime tai galėjo būti bažnyčios varpo skambėjimas, pranešantis apie laiką ar kviečiantis į mišias. Kitiems – miestelio skelbimų lenta ar laikraščio kioskas, kuriame buvo galima sužinoti, kas nutiko pasaulyje.
Prieš šimtą metų Lietuvos radijas pradėjo tai keisti. Informacija, sklindanti radijo bangomis, užpildė eterį ir demokratizavo jos prieinamumą – nebereikėjo fiziškai būti konkrečioje vietoje, kad išgirstum, kas vyksta kitur.
Ši meninė instaliacija bando parodyti šį lūžio tašką – momentą, kai tradicinį, konkrečiai vietai ir bendruomenei priklausantį „varpo“ skambesį pamažu pakeitė visur esantis „radijo fonas“.
Tai perėjimas nuo garso, sklindančio iš vienos konkrečios vietos, prie garso, kuris gali pasiekti daugybę žmonių vienu metu. Nuo varpo iki radijo bangų. Nuo vietos iki eterio. Nuo konkretaus garso iki nenutrūkstančio garsų potvynio.
Visi festivalio „Garsų potvynis“ renginiai yra nemokami.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Informuojame, kad renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Renginio metu užfiksuota vaizdinė medžiaga gali būti viešinama „Garsų potvynio“ projekto, jo organizatorių ir partnerių komunikacijos bei viešinimo kanaluose.
