2026-09-28

Rugsėjo 26 dieną istorinė Senoji Zapyškio bažnyčia tapo unikalaus meno ir gamtos susitikimo tašku. Čia praūžė pernai „Vilniaus galerijų savaitgalio“ metu debiutavęs, ypatingo garso ir prasmių lauko kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinys, įkvėptas išskirtinio grožio, tačiau itin nuodingo augalo – mėlynosios kurpelės (Aconitum napellus).
 
Garsinis herbariumas ir farmakologinė mitologija
Šis įvykęs renginys lankytojus nustebino reta menine forma, kurioje muzikinis performatyvumas susiliejo su farmakologine mitologija. Kūrinio centre atsidūrė ambivalentiška augalo prigimtis: mėlynoji kurpelė čia atsiskleidė kaip pharmakon – sąvoka, graikų kalboje vienu metu reiškianti ir nuodą, ir vaistą.
Istoriškai šis augalas gąsdino ir žavėjo: jo veiklioji medžiaga akonitinas iš pradžių stimuliuoja nervų sistemą, o vėliau ją slopina, galiausiai sukeldamas kvėpavimo nepakankamumą bei mirtį. Senovėje kurpelės sultimis būdavo nuodijami medžioklės strėlių antgaliai, ji naudota ir egzekucijoms. Visgi Tibeto medicinos tradicijoje ji vadinama „vaistų karaliumi“, o įvairios jos preparatų formos istoriškai pasitelktos skausmui bei kitoms negalavimams gydyti.
 
Balsų polifonija ir erdvės semantika
Būtent šią ribą tarp grožio ir pavojaus, poetiško augalo buvimo ir toksikologinio poveikio kūrėjai tyrinėjo per garsą. Kompozicija rėmėsi neprofesionalių balsų interpretacijomis, kurios dekonstravo klasikinės dainos žanrą. Balsas čia atliko ne vien estetinę, bet ir informacinę bei emocinę funkciją, darniai susiliedamas su gyvai atliekama instrumentine muzika.
 
Senosios Zapyškio bažnyčios erdvė tapo neatsiejama, semantine performanso dalimi. Architektūrinė gotikos ir Nemuno pakrantės dermė padėjo sustiprinti apmąstymus apie žinojimo, gydymo ir nuodijimo tarpusavio ryšius.
 
Kūrinio kūrėjai ir atlikėjai
Šiam garsiniam herbariumui gyvybę įpūtė profesionalių muzikantų ansamblis ir gausus virtualus balsų choras:
Arturas Bumšteinas – kompozitorius
Jonė Miškinytė – balsas
Salomėja Kalvelytė – fleita
Artūras Kažimėkas – klarnetas
Arnas Kmieliauskas – violončelė
Gailė Griciūtė – fortepijonas
Virtualus balsų choras: Adolfina Kunčiūtė, Agata Orlovska, Andrėja Juškaitė, Armanda Rudelytė, Augustina Gruzdytė, Domakinja, Elena Adejevaitė, Elmyra Ragimova, Gabrielė Griciūtė, Miglė Marcinkevičiūtė, Agnė Jonkutė, Ugnė Uma.
 
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno rajono savivaldybė.
Nemokamas renginys sutraukė gausų bendruomenės bei meno gerbėjų būrį, palikdamas neišdildomą įspūdį visiems, ieškojusiems gilaus mokslo, istorijos ir šiuolaikinio garso meno lydinio.