Gegužės 31 d. (penktadienį) 17.00 val. kviečiame Jus į Jono Jukonio tapybos parodos „Melancholija“ atidarymą su muzikine saksofonininko Marijaus Permino programa. Paroda bažnyčioje bus eksponuojama iki liepos 4 d.
Apie tapytoją Joną Jukonį (jo paties žodžiais):
Gimiau Kaune, buvusioje žydų ligoninėje 1971-ais balandžio 8 d. paprastoje darbininkų šeimoje. Šeimoje esu vienintelis vaikas.
Augau su motina, nes tėvas paliko, kai buvau dvejų metukų. Nebuvau labai ramus, įsiveldavau į visokias išdaigas. Piešdavau mokykloje kaip ir visi vaikai. Stebėdavau kitus, kurie geriau piešdavo, nes lankė piešimo būrelius.
Paauglystėje susipažinau su dailininkais Upininkuose, kur vyko jų pleneras. Tada pirmą kartą jie man padovanojo paprastą pieštuką, kurį išsaugojau iki šios dienos. Sulaukus šešiolikos metų, išvykau į Kulautuvą. Nebuvau stiprios sveikatos, todėl turėjau gydytis sanatorijoje. Ten susipažinau su meno žmonėmis.
Nuo septyniolikos pradėjau po truputį tapyti. Su molbertu išeidavau į gamtą, tapydavau iš natūros aliejiniais dažais ir akvarele. Į dailę nestojau, nes neturėjau pinigų pasisamdyti mokytojo, kuris paruoštų egzaminams. Įstojau į medicinos mokyklą, studijavau laboratorinę diagnostiką. Ją baigęs įsidarbinau Kulautuvos tuberkuliozinėje sanatorijoje.
Laisvalaikiu, kiek leido galimybės, vis patapydavau. Vėliau sekė laikas, kuomet net penkiolika metų netapiau, nes dažai ir skiedikliai kenkė mano vaikų sveikatai. Po kurio laiko įsidarbinau papildomai sargu ir sargaudamas vėl ėmiau tapyti. Nuo tada nebesilioviau. Vilniuje baigiau perfuzionistų kursus ir pradėjau dirbti Kauno klinikų kardiochirurgijos operacinėse. Tapybos nenutraukiau. Pastoviai vis kažką nutapau. Gamtą, abstrakcijas, fantastiką, pastatus. Ieškau naujų idėjų, kad būtų neatkartota, nors tai padaryti sunku, nes meninkų tapytojų daug.
Noriu turėti savo braižą. Improvizuoju. Nėra vieno dailininko, kurio kūryba man labiausiai patiktų. Kiekvienas turi kažką savo. Tapau su akrilu. Labai patinka akvarelė, bet mano akvarelinė tapyba panaši į aliejinę tapybą. Patinka keliauti, kelionėse gimsta idėjos. Kita vertus, tai, ką jūs matot, tai yra tik darbas darbas ir dar kartą darbas. Niekada nenustoju piešęs. Užsimerkęs prieš miegą, matau spalvas ir potėpius. O atsimerkus matau ne tik realų vaizdą, bet ir piešinį, kurio dar nėra…
Ateikite, pamatykite, išgirskite! Senoji Zapyškio bažnyčia ‒ ne Nemuno, o kultūros potvynis.
Adresas: Muziejaus g. 1, Zapyškis, Kauno rajonas.
Renginys nemokamas, jo metu bus fotografuojama, nuotraukos viešinamos.
