Rugsėjo 23 d. (šeštadienį) minėjome Lietuvos žydų genocido dieną. Prisimindami tūkstančius nužudytųjų bei pagerbdami jų amžiną atminimą, Senojoje Zapyškio bažnyčioje klausėmės pranešimo „Zapyškio ir Kauno rajono žydų istorija“, kurį parengė ir skaitė „Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus | Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus“ istorikas Aivaras Poška.
„Žydų bendruomenė Zapyškyje pradėjo kurtis XVI a. antroje pusėje. Tuo metu Zapyškis buvo įsikūręs prie anuomet dviejų svarbių transporto kelių – Nemuno upės ir Kauno –Virbalio prekybos ir pašto trakto, todėl čia buvo palanku žydams užsiimti prekyba ir amatais. 1923 m. iš 589 Zapyškio miestelio gyventojų 293 buvo žydai.
Naciams okupavus Lietuvą, 1941 m. rugpjūčio 7 d. Zapyškio žydai išvaryti iš savo namų ir izoliuoti „laikinajame gete“ – Zapyškio sinagogoje. Pirmoji rasinio pagrindo Zapyškio žydų žudynių akcija įvykdyta 1941 m. rugpjūčio pabaigoje prie Zapyškio žydų kapinių. Sušaudyti 29 žmonės – 24 vyrai ir 5 moterys (tikslus skaičius gali būti ir didesnis).
Pagrindinė Zapyškio žydų ir iš Šakių apskrities atgabentų žydžių moterų žudynių akcija vykdyta rugsėjo 4 d. Pagal K. Jägerio raportą, Zapyškyje buvo sušaudyti 178 žydai: 47 vyrai, 118 moterų ir 13 vaikų. Po sušaudymų žydų turtas oficialiai buvo laikomas Trečiojo Reicho nuosavybe.“
Informacija parengta pagal „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro“ straipsnį „Zapyškio žydų žudynės 1941 m.“
Tai tik fragmentai iš skaudžios žydų istorijos Zapyškyje. Pranešime istorikas plačiau pristatys jų gyvenimą Zapyškyje ir Kauno rajone bei tragiškus 1941 m. įvykius, po kurių Kauno apskrityje žydų nebeliko.
