Kas man svarbu. Bandau gyventi tvariai. Vengiu nebūtino vartojimo. Mano kūrybai būdingas antrinis daiktų panaudojimas ir perkūrimas. Vadinu tai pasaulio gelbėjimu.
Kūrybinės priemonės. Renku įvairius atlikusio popieriaus lapus, mokykloje mūsų vaikų nebaigtus dažus. Paskui, norėdama juos išnaudoti, kuriu. Šiems darbams sukurti panaudoti mokyklinių pratybų viršeliai, guašas, per gyvenimą sukaupti spalvoti pieštukai, tušinukai ir prisijaukintas trafaretas. Kartu tai ir priemonės, kurias galima greitai paimti, o prireikus kūrybos procesą atidėti.
Kas mano akiratyje. Gyvenimas užmiestyje lepina įspūdingais peizažais, jų spalvomis. Todėl inspiracijų kūrybai semiuosi iš gamtos, gyvenamos aplinkos. Nevaizduoju konkretaus motyvo, greičiau spalvomis perteikiu atskiras nuotaikas. Nuolatinis gamtos stebėjimas ir prisiminimų gramdymas iš atminties yra mano kūrybinio proceso dalis. Atmintyje sukauptus vaizdus atpasakoju lape.
Kodėl dienos. Skrituliukai, vienas paskui kitą, keliauja po lapą nenutrūkstama vora. Jie man tarsi dienos, – sujungtos tarpusavyje seka viena kitą su nenuspėjamais posūkiais arba įprasta nusistovėjusia tvarka. Jų piešimas įtraukiantis – nebaigęs vedžioti kuriamo ritmo negali atsitraukti. Klaidžiodamas po piešinį pamatai, kad kasdienybė visai ne pilka, o netgi labai spalvinga. Ji turtinga sutiktais žmonėmis, prasmingais pokalbiais, pamatytais vaizdais, aplankiusiomis mintimis, …
Kodėl mintys. Piešimas, kai nesieki kopijuoti tikrovės, artimas meditacijai – piešdamas tarsi panyri į patį piešinį, mintyse prisimeni matytus spalvinius derinius, permąstai dieną, prisimeni gražius dalykus, seniai matytus ir nebesančius žmones, kuri svajones, tiesiog mąstai, apmąstai, permąstai.
Kodėl maldos. Ramybė piešiant siunčia mintį, mintis formuoja maldą. Malda padeda pamatyti kryptį, kur link judame, ko siekiame. Prisiminimus lydi maldos – už artimus, grupes, bendruomenes, už taiką tarp žmonių ir pasaulyje, padėka už gautas pamokas, malones, talentus, ir šį, kuriuo galiu dalintis.
Piešiniais kviečiu ieškoti ir jus. Akimis sekti skrituliukų vingiais, grožėtis raštais ir spalvomis, pajusti ritmą, mintyti, melsti, dėkoti, tvariau gyventi.
Agnė Liškauskienė (g. 1976)
Gimiau 1976 m. Kaune, šiuo metu gyvenu ir dirbu Raudondvaryje (Kauno r.)
Išsilavinimas:
2013-2014 MRU laipsnio nesuteikiančios pedagogikos studijos (įgyta pedagogo kvalifikacija)
1999-2001 VDA Kauno Dailės Institutas, tapyba, menų magistro laipsnis
1995-1999 VDA Kauno Dailės Institutas, tapyba, menų bakalauro laipsnis
1987-1994 Kauno Dailės Gimnazija (tapyba)
1983-1987 Raudondvario vidurinė m-kla
Parodose dalyvauju nuo 1994 m.
