Rugpjūčio 6 dienos popietę žymiojo gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje įvyko pirmasis Akademijos vaikų festivalis „Laukinukas“. Ilgai augintas „Laukinukas“ pasitiko gausų būrį mažųjų tyrinėtojų ir jų tėvelius turininga programa, kurioje nestigo egzotinių personažų iš tolimų kraštų, kūrybinių dirbtuvių, muzikos, šokių, ekskursijų, su „ConTempo” festivaliu atkeliaujančių „Žirafų“ bei kitų šėlionių. Deja, užklupęs ne itin draugiškai nusiteikęs vasaros lietus neleido festivalio dalyviams ir lankytojams pasidžiaugti visomis numatytomis pramogomis.
Nepaisant įvykusių programos pakeitimų dėl nepalankių oro sąlygų, Dirbtuvių Paviljone intensyviai dūzgė kūrybininkai bei labinosi vietos gamintojai, o Indėnų Kaimelyje nuotykių išsiilgę laukinukai leidosi į smagias šlapynių varžytuves kartu su indėnu Taikliąja Ranka.
Paviljone, padedant renginio savanoriams, laukinukai galėjo nusilipdyti molinį talismaną, pasisodinti draugystės pupą ar pasigaminti kaukę. Čia taip pat renginio dalyvius draugiškai kvietė menininkė Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė kurti išraiškingų akių lapių portretus, o iliustratorė Inga Dagilė – pamiklinti pirštus paukštelių koliažo dirbtuvėse. Prie renginio prisijungusi Evelina iš E.S.U. (Edukaciniai saviugdos užsiėmimai) pasidalino su laukinukais išlikimo apyrankių pynimo paslaptimis ir pažadėjo sugrįžti į Akademiją kurią kitą (sausesnę) dieną su šviežia eglių spyglių arbata.
Po tuo pačiu paviljono stogu susibūrė ir renginio prekybininkai. Čia vaikams draugišką produkciją pristatė natūralios kosmetikos gamintojai „Honey Bee“, stilingų ir praktiškų vaikiškų rūbelių kūrėjai „Matilda Knows“, kūrybinį vaikų užimtumą puoselėjanti vietos tinklaraštininkė „Mažoji skaitytoja“, pasakiškomis aksesuarų dėžutėmis ir dovanėlėmis pasidabinęs Akademijos butikėlis „Zuikės palėpė“, o taip pat sąmoningo grafinio dizaino bei natūralių produktų kūrėjai iš „Dizaino lopšio“.
Vertiname ir esame nuoširdžiai dėkingi Kauno rajono muziejui už šiltą priėmimą išpuoselėtoje Obelynės sodyboje. Dėkojame už paramą Akademijos bendruomenės centrui bei vietos kūrėjams, kurie entuziastingai prisidėjo prie „Laukinuko“ gimimo ir išpynė šį pašėlusį potyrį kartu. Džiugu, jog mažųjų laukinukų neišgąsdino lietus bei balose permirkę batai – šypsenų ir šokių su skėčiais tikrai netrūko! Tikimės, jog kitų metų „Laukinukas“ bus ne toks šlapias, bet tiek pat žvėriškai smagus!
