Lapkričio 27-ąją Zapyškis kvepėjo cinamonu, imbieru, gvazdikėliais ir muskato riešutu! Kažkada tokia prabanga galėjo kvepėti tik dvarų kiemuose, nes įsigyti tokių prieskonių galėjo tik turtingieji.
SCENOS restorane Zapyškio moterys kartu su istorike, rašytoja Anželika Laužikiene kalbėjosi apie meduolių kelią į Lietuvą, kepė net kelių rūšių meduolius.
Pasirodo, meduoliai į Lietuvą atkeliavo kartu su vokiečių riteriais dar 14 a., mat istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1399 metais vienas riteris iš Marienburgo žygiui į Lietuvą užsisakė „pfeferkuchenų“, t.y. meduolių.
Buvo kepami net 3 tešlų meduoliai – 2 iš jų buvo pagamintos pagal istorinį XVII a. didikų Radvilų virėjo receptą, kuriame naudojami tik miltai, medus ir prieskoniai, tik vienai tešlai pagaminti naudoti kvietiniai miltai, kitai – kvietiniai pusiau su ruginiais. Trečioji tešla buvo šiuolaikiška – su kiaušiniais, sviestu ir kepimo milteliais.
Kaip sakė Anželika, iš pirmųjų tešlų iškepti meduoliai gali būti laikomi ir metus ar net kelis, todėl juos ir veždavosi į tolimas keliones. Meduoliai kieti, tačiau puikiai išlaiko medinių formelių piešinį, o suminkštėja pamirkius į arbatą. Be to, tokius meduolius dar šiltus galima sudėti į metalines dėžutes. Taip jie taip pat išliks minkšti. „Pagerinti“ meduoliai minkštesni, tačiau ne tokie gražūs.
Dėkojame visiems dalyviams, istorikei Anželikai Laužikienei, restorano SCENA darbuotojoms bei vadovei Aistei Venskutonienei už Kalėdomis pakvipusį Zapyškį!
